atleidinėti

atleidinėti
atleidinė́ti iter. dem. atleisti. 1. dovanoti nusikaltusiam: Įkaušę kaimynai atleidinėjo vienas kitam senas kaltes ir nesusipratimus J.Marc. Mes mokame išsisukinėti, sau atleidinėti, pasiteisinti .bažn. suteikinėti nuodėmių atleidimą: Kunigai pripratę atleidinėti nuodėmes . 2. atlaisvinti, atrišinėti: Vakare reik atleidinė́t aviniukam pančiukus nuo kojų Pc. 3. duoti tekėti pienui (melžiant): Mūs karvė labai anksti pradėjo atleidinė́t, jau gal greit apsteliuos Ml. 4. Ml atiminėti darbą, šalinti iš tarnybos. \ leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; daleidinėti; įleidinėti; išleidinėti; nuleidinėti; paleidinėti; perleidinėti; praleidinėti; prileidinėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • atleidinėti — vksm. Naujóji administrãcija ė̃mė neteisėtai atleidinėti iš dárbo žmónes …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apleidinėti — iter. dem. apleisti; nesirūpinti kuo: Aš ir tavo tėvus neapleidinėjau, padėdinėjau Str. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; daleidinėti; įleidinėti; išleidinėti; nuleidinėti; paleidinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daleidinėti — ×daleidinėti (hibr.) iter. dem. daleisti; nedrausti: Ir kap šitie sẽniai daleidinėjo šitep! Str. leidinėti; apleidinėti; atleidinėti; daleidinėti; įleidinėti; išleidinėti; nuleidinėti; paleidinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išimdinėti — tr. 1. išiminėti: [Vaikai] ėmė išimdinėti ir draskyti [paukščių] gūžtas rš. Po biškį išimdinėjo vaikas visus obalius J. | Užslėptas dūmas ... tur išimdinėt DP228. ^ Krauna riekėm, o išimdinėja trupučiais (malkos) Lz. 2. išgelbėti, išvaduoti: Iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išleidinėti — iter. dem. išleisti. 1. duoti vis išeiti: Vaikai katiną įleidinėjo ir išleidinėjo pro duris rš. 2. Bsg duoti ištekėti, išeiti už vyro. 3. nuolat išlydėti pro duris išeinant: Svečius jau buvo išleidinėję Pn. Penktadienį ir šeštadienį praleisdavę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leidinėti — leidinėti, ėja, ėjo iter. dem. leisti. 1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinėti (įleisti po vieną)?! Rm. 2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai?.. paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs Žem. 3. atrišinėti: Leidinėja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleidinėti — iter. dem. nuleisti. 1. daryti, kad vis nubėgtų, nutekėtų: Užleido lauką, o štai dabar tenka rankomis vandenį nuleidinėti sp. Gaudant žuvis tose vietose, draudžiama nuleidinėti vandenį rš. 2. refl. pasidavinėti kito nuomonei, daryti nuolaidą:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paleidinėti — iter. dem. paleisti. 1. suteikinėti laisvę: Darbininkai paleidinėja kalinius rš. 2. pakeisti, pavaduoti (ganantį, ariantį…): Pietų paleidinėju rš. 3. refl. ištvirkti: Seniau svietas gyveno, dabar pasleidinėja Brsl. leidinėti; apleidinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perleidinėti — iter. dem. perleisti. 1. vis duoti kitam naudotis: Jie turtus perleidinėja rš. 2. duoti per ką nors eiti, riedėti: Mama uogas perleidinėja (duoda riedėti per nuožulniai pastatytą stalą ir taip jas perrenka) Gdr. leidinėti; apleidinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praleidinėti — iter. dem. praleisti. 1. palydėti, išleisti: Kad nepraleidinėjus, tai būtum nieko nežinoję, betgi ana praleidinėjo gi dukterį Str. 2. ko nors nedaryti, ko neatlikti, leisti praeiti: Jis nuolat pamokas praleidinėdavo Mš. 3. duoti praeiti (laikui) …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”